Ukrainoje išvesta savidulkė veislė. Augalas vijoklinis, pasiekia 5-9 m aukštį. Žydi gegužės–birželio mėn. smulkiais baltais žiedeliais. Vaisius sutelktinis, sudarytas iš daugelio raudonų dvisėklių uogų. Vaisiai sunoksta rugpjūčio – rugsėjo mėn. Uogos rūgščios, citrinų skonio, valgomos. Jose yra cukraus, obuolių rūgšties ir eterinio aliejaus. Augalas pradeda derėti 4-6 augimo metais.
Iš uogų gaminama bealkoholiniai gėrimai, vynas. Taip pat jos vartojamos konditerijos pramonėje ir kulinarijoje. Žievė ir lapai vartojami kaip prieskonis ir arbatžolių pakaitalas. Kininis citrinvytis – Tolimųjų Rytų gyventojas, todėl jo vegetacija prasideda anksti pavasarį. Rudenį jis anksčiau nei kiti augalai numeta lapus. Ypač jis krinta į akis, kai plikas šakas papuošia raudonų uogų kekės.
Citrinvyčiai atsparūs šalčiams, todėl žiemai nereikia jų pridengti. Vienintelis rūpestis pasodinus citrinvytį – rasti tinkamas atramas. Neturėdamas kur vyniotis augalas nedera, o vėliau – visai sunyksta. Tinkamiausia vieta kininiam citrinvyčiui – pietrytinė arba pietinė pusė. Citrinvyčiai geriau dera saulėtoje vietoje. Ypač mėgsta puveningas, nesunkias, laidžias vandeniui, bet nesausas dirvas.
Šviežios ir džiovintos citrinvyčio uogos bei sėklos nuo seno vartojamos kaip stimuliuojantys ir tonizuojantys vaistai, žinoma nuo senų senovės. Jų suvalgius dingsta nuovargis, jaučiamas energijos antplūdis. Tolimųjų Rytų gyventojai į tolimas ir varginančias keliones būtinai pasiimdavo džiovintų citrinvyčio vaisių.
Citrinvyčio uogose yra daug šizandrino – smarkiai tonizuojančios medžiagos. Jis pradeda veikti po pusvalandžio, poveikis juntamas net 4–6 val. Bandymais įrodyta, kad citrinvyčio preparatai stiprina centrinės nervų sistemos refleksinę veiklą, stimuliuoja kvėpavimą ir širdies kraujagyslių sistemos veiklą.
Uogose yra iki 20 proc. organinių rūgščių (citrinos, obuolių, vyno) ir tik 1,5 proc. – cukraus, todėl vaisių minkštimas palyginti rūgštus. Be to, jame yra mineralinių druskų ir vitamino C (sėklose – iki 33 proc.).